5.3. MOKYMASIS PER SUSITIKIMĄ: Klausimasis gyvenimiškos patirties

Course Content
1. Kultüra ir kas mes esame
Suprasti kultürq kaip dinamiökq sistemq, kuri formuoja tapatybg, elgesi, mokymqsi ir priklausymq, ir apmqstyti, kaip kultüriné aplinka daro itakq tam, kaip mes matome save ir kitus profesinio mokymo kontekstuose.
0/4
2. Kas yra tarpkultüriökumas?
Suprasti tarpkultüriökumq kaip igüd>iu, pohürio ir kasdienés praktikos rinkini, kuris palaiko sq>.iningq sqveikq, bendravimq ir bendradarbiavimq ivairialypéje mokymosi ir darbo aplinkoje, kartu ugdydamas galios, normu ir nelygybés suvokimq.
0/4
3. Itrauktis, intersekcionalumas ir diskriminacija
Atpaiinti, kaip itrauktis ir atskirtis veikia individualiu, grupés ir struktüriniu lygmenimis, bei suprasti, kaip persidengianéios tapatybés ir galios santykiai gali tormuoti diskriminacijos patirtis Svietime ir visuomenéje.
0/4
4. Suprasti atskirti siekiant skatinti jtrauktj
Nustatyti, kaip skirtumai gali virsti nelygybe dél stereotipq, galiökumo, diskomforto ir socialinio atstumo, ir sukurti praktines strategijas, kaip pereiti nuo sqmoningumo prie kasdieniq veiksmu, skatinanéit! itraukti ir teisingumq.
0/4
5. Mokymasis iš visų kultūrų
Patirk tarpkultüriökumq kaip mokymosi iötekliu, atpahndamas, kuo skirtingos kultüros prisideda, kq jos turi bendro ir kaip tarpusavio mainai stiprina priklausymo jausmq, empatijq ir bendradarbiavimq kasdienése mokymosi aplinkose.
0/3
Digital Action Plan – Lithuanian

Skirtingi keliai, panašūs iššūkiai

 

KOKIAS SĄVOKAS TURĖTUMĖTE ŽINOTI KAIP PEDAGOGAS?

Tarpkultūriniai susitikimai yra veiksmingiausi, kai juose daugiausia dėmesio skiriama prasmei ir gyvenimiškai patirčiai , o ne matomiems ar simboliniams skirtumams. Svarbu, kaip kultūros pristatomos. Kai susitikimai yra paremti kasdienėmis situacijomis, rutina ir realaus gyvenimo patirtimi, besimokantieji labiau linkę atpažinti bendrus poreikius ir perkeliamus įgūdžius.

Svečiai pranešėjai neturėtų būti pozicionuojami kaip kultūros atstovai arba prašomi pristatyti „tipines tradicijas“. Vietoj to, jie turėtų būti pakviesti papasakoti, kaip jie gyvena, mokosi ir dirba, įskaitant iššūkius, pasirinkimus ir santykius. Taip išvengiama kultūrų redukavimo iki stereotipų ir padedama mokiniams matyti žmones kaip individualybes.

Kad šie susitikimai būtų kuo naudingesni, mokiniams reikia nurodymų, ką stebėti ir ko klausytis. Dėmesys turėtų būti skiriamas:

  • kaip žmonės organizuoja kasdienį gyvenimą ir darbą,
  • kaip veikia komandinis darbas ir santykiai,
  • kaip valdomi iššūkiai,
  • kokios vertybės lemia sprendimus.

Iš anksto pasiruošus klausimams skatinamas pagarbus smalsumas ir aktyvus klausymasis. Klausimai turėtų nagrinėti tikslą ir prasmę, o ne lyginimą ar vertinimą (pvz., kaip žmonės bendradarbiauja, jaučiasi laukiami ar sprendžia problemas). Tai padeda mokiniams pastebėti ir panašumus, ir skirtumus jų nereitinguojant. Klausantis gyvenimiškos patirties matyti, kad skirtumai dažnai atspindi skirtingus tų pačių poreikių tenkinimo būdus, tokius kaip koordinavimas, pasitikėjimas, bendravimas ir pripažinimas.

Iš šių susitikimų turėtų būti perduodama ne informacija apie „kitas kultūras“, o įžvalgos apie:

  • bendri žmonių poreikiai,
  • keli darbo ir santykių organizavimo būdai,
  • įgūdžiai, padedantys bendradarbiauti įvairiose komandose.

 

KAIP GALITE TAI PAAIŠKINTI STUDENTAMS?

Kai kas nors dalijasi savo patirtimi, sutelkite dėmesį į tai, kodėl žmonės elgiasi tam tikrus dalykus, o ne į tai, kiek jie atrodo kitaip. Įsiklausykite į tai, kaip jie dirba su kitais, sprendžia problemas ir palaiko vienas kitą. Dažnai atpažinsite pažįstamas situacijas, net jei jos sprendžiamos skirtingai. Tai padeda geriau dirbti su skirtingais žmonėmis realiose situacijose.

 

VEIKSMŲ ELEMENTAS Istorijas paverskite bendru grupės mokymusi: pasitelkite pasakojimus ar realius įvykius (naujienas, atvejų aprašymus, asmenines patirtis), kad padėtumėte grupei atrasti bendras įžvalgas ir pamokas. Daugiausia dėmesio skirkite prasmei ir atsakomybei, o ne individualioms nuomonėms ar skirtumams.