Diskriminacija yra sudėtingas reiškinys, tačiau pokytis prasideda nuo jos atpažinimo, refleksijos ir bendros atsakomybės.
KOKIAS SĄVOKAS TURĖTUMĖTE ŽINOTI KAIP PEDAGOGAS?
Dažnai diskriminaciją suvokiame tik kaip tarpasmeninę diskriminaciją, pavyzdžiui, neapykantos kalbą ar patyčias. Tokie veiksmai dažnai siejami su asmens savybėmis, tokiomis kaip lytis, seksualinė orientacija, rasė, etniškumas ar kiti socialiniai tapatybės aspektai. Apie šias socialines kategorijas jau kalbėjome ankstesniame skyriuje.
Liūdna, kad tokie pasireiškimai vis dar yra dažni mūsų visuomenėje ir žiniasklaidoje. Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į struktūrines diskriminacijos formas, tokias kaip darbuotojų atrankos ar kalbos vartojimo praktikos. Diskriminacija yra glaudžiai susijusi su pasaulio istorija ir tuo, kaip politinė, socialinė ir ekonominė galia buvo paskirstyta. Tai sudėtingas reiškinys, turintis gilias istorines šaknis.
Ši platesnė istorija, kurioje tam tikros žmonių grupės sistemingai diskriminuojamos kitų, vadinama priespaudos sistemomis (angl. systems of oppression), arba neformaliai – įvairiais „–izmais“ (ir kai kuriomis „–fobijomis“). Diskriminacija vyksta tiek mokyklose, tiek platesnėje visuomenėje, ir šių sričių negalima atskirti. Tačiau kiekvienas iš mūsų turime galimybę prisidėti prie lygesnės ir saugesnės aplinkos kūrimo. Mokytojams, siekiantiems mažinti diskriminaciją, atsiveria daug įvairių galimybių, tačiau kartu atsiranda ir atsakomybė.
Atpažinti, valdyti ir keisti – tai trys veiksmai, leidžiantys kurti labiau įtraukią mokymosi aplinką.Kartais pirmasis žingsnis – atpažinimas – yra sudėtingiausias. Gali būti nemalonu pripažinti, kad dėl savo pozicijos ar patirties nepastebėjome tam tikrų diskriminacijos formų, slypinčių sistemoje ar jos praktikoje. Todėl gebėjimas reflektuoti savo veiklą yra itin svarbus kiekvienam pedagogui.
Realybė tokia, kad niekas negali vienas pats įveikti diskriminacijos. Tam reikalingas skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas, įvairios žinios ir požiūriai.
Pavyzdžiui, mokyklos vadovas, mokytojas ir mokyklos psichologas atlieka skirtingus vaidmenis. Tačiau jų bendradarbiavimas suteikia galimybę spręsti diskriminacijos klausimus tiek struktūriniu (instituciniu), tiek tarpasmeniniu lygmeniu.
Mokyklos psichologui svarbus įrankis gali būti empatiškas klausymasis ir individualus darbas su mokiniais. Mokytojai dažniau remiasi pedagoginiais metodais ir grupės dinamikos supratimu. Mokyklos vadovas gali atpažinti problemas instituciniu lygmeniu ir inicijuoti pokyčius.
Derinant šias skirtingas kompetencijas atsiranda reali galimybė kurti saugesnę ir labiau įtraukią mokyklos aplinką.
KAIP GALITE TAI PAAIŠKINTI STUDENTAMS?
Savirefleksija yra svarbi, nes padeda suprasti, kad ne visada pastebime diskriminacinius veiksmus ar praktikas, kurios gali pakenkti kitiems. Diskriminacija nėra nukreipta tik prieš pavienius žmones – ji gali būti ir struktūrinė, paveikianti ištisas grupes. Ji dažnai susijusi su istorine, socialine, politine ir ekonomine galios nelygybe. Kadangi mokyklos atspindi visuomenę, jos taip pat gali tapti svarbiomis vietomis, kuriose skatinama lygybė ir kuriama saugesnė aplinka visiems.How can you explain it to the students?
| VEIKSMŲ ELEMENTAS | Paverskite atpažinimą pokyčiu: pastebėjus problemą, susitarkite dėl vieno konkretaus pokyčio (pavyzdžiui, pakeisti tam tikrą tvarką, peržiūrėti taisyklę ar pritaikyti mokymo metodą) ir stebėkite jo poveikį laikui bėgant. |
|---|