Atskirtis retai kyla dėl vieno skirtumo – ji atsiranda ten, kur socialinės tapatybės kategorijos persidengia ir yra nevienodai vertinamos.
KOKIAS SĄVOKAS TURĖTUMĖTE ŽINOTI KAIP PEDAGOGAS?
Intersekcionalumas – tai sąvoka, paaiškinanti, kaip skirtingi asmens tapatybės aspektai (tokie kaip lytis, etniškumas, socialinė klasė, negalia ar migracijos patirtis) tarpusavyje sąveikauja ir persidengia, formuodami sudėtingas patirtis. Ji parodo, kad žmones veikia ne vienas veiksnys, o kelių socialinių pozicijų derinys, kuris gali lemti specifines privilegijas arba nepalankias situacijas. Intersekcionalumas padeda suprasti, kodėl panašios kilmės žmonės gali patirti skirtingas situacijas, priklausomai nuo jų tapatybių sankirtos.
Kai kurios socialinės tapatybės yra matomos kitiems, o kitos – nematomos. Paveiksle „galios gėlė“ (angl. power flower) pateikiami socialinių tapatybių pavyzdžiai. Šis paveikslas taip pavadintas todėl, kad skatina atpažinti struktūrinę diskriminaciją ir galios santykius visuomenėje – pavyzdžiui, kas laikoma „norma“ ir kas lieka už jos ribų.
(Picture: Salleh-Hoddin, Pirih & Kiiskilä. 2021. Visuals Kiira Sirola. My Learning Diary. Tackling Discrimination. Peace Education Institute. p. 81)
Išoriniai žiedlapiai žymi socialines tapatybes, turinčias daugiau galios Vakarų visuomenėse, o vidiniai – mažiau galios turinčias tapatybes. Violetiniai žiedlapiai įvardija konkrečias socialinės tapatybės kategorijas. Pavyzdžiui, žmonės be negalios dažniausiai patiria mažiau diskriminacijos nei žmonės su negalia, todėl turi daugiau galimybių ir galios. Dažnai nutinka taip, kad turėdami privilegijuotą socialinę tapatybę, ją laikome savaime suprantama ir kasdienybėje jos nepastebime.Tuo tarpu mažiau privilegijuotų asmenų realybė yra kitokia – nelygybė pasireiškia įvairiomis formomis. Dėl savo socialinių tapatybių galime patirti priespaudą ir diskriminaciją tiek asmeniniu, tiek sisteminiu (struktūriniu) lygmeniu. Todėl pedagogams svarbu tai suprasti ir stengtis kurti saugesnę mokymosi aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi gerbiami ir galėtų laisvai reikšti savo tapatybę.
Mes, žmonės, esame daugialypiai – savo tapatybę kuriame iš daugybės socialinių aspektų, kurie sudaro unikalų „tapatybės paveikslą“.
Sąvoka „marginalizuotas“ reiškia mažiau galios ar nepalankioje padėtyje esantį asmenį ar grupę visuomenėje. O kas nutinka, jei žmogus priklauso ne vienai, o kelioms marginalizuotoms grupėms? Čia ir atsiranda intersekcionalumo svarba – ši sąvoka padeda geriau suprasti ir mažinti atskirtį mokyklose.
Šį terminą 1989 m. pirmą kartą pavartojo teisės profesorė Kimberlé Crenshaw iš Kolumbijos universiteto. Ji jį sukūrė apibūdinti juodaodžių moterų patirtims – kaip rasė ir lytis persidengia ir sukuria specifines diskriminacijos formas, kurias reikia vertinti kompleksiškai. Šiandien ši sąvoka plačiai naudojama kalbant apie įvairių tapatybių sankirtas. Mokyklose intersekcionalumo principas gali padėti užtikrinti, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas labiausiai pažeidžiamų mokinių grupėms ir kad nė vienas neliktų nuošalyje.
KAIP GALITE TAI PAAIŠKINTI STUDENTAMS?
Mes visi esame unikalūs. Priklausome skirtingoms socialinėms grupėms ir turime įvairias tapatybes, kurios daro realią įtaką mūsų gyvenimui.
Kas nutinka, jei žmogus priklauso daugiau nei vienai mažiau privilegijuotai grupei? Čia svarbus intersekcionalumo supratimas – jis padeda geriau suprasti žmonių patirtis ir užkirsti kelią atskirčiai mokykloje. Mokyklose intersekcionalumo požiūris padeda užtikrinti, kad visi mokiniai, ypač tie, kurie susiduria su didžiausiais iššūkiais, būtų matomi, išgirsti ir įtraukti, kad nė vienas neliktų nuošalyje.
| VEIKSMŲ ELEMENTAS | Užtikrinkite lankstų palaikymą: suteikite skirtingus pagalbos būdus (individualias konsultacijas, rašytinę, vizualinę ar bendraamžių pagalbą), kad įvairių poreikių turintys mokiniai galėtų pasirinkti tai, kas jiems tinkamiausia. |
|---|