2.4. ŽENGTI VIENĄ ŽINGSNĮ TOLIAU: antirasistinis požiūris

Course Content
1. Kultüra ir kas mes esame
Suprasti kultürq kaip dinamiökq sistemq, kuri formuoja tapatybg, elgesi, mokymqsi ir priklausymq, ir apmqstyti, kaip kultüriné aplinka daro itakq tam, kaip mes matome save ir kitus profesinio mokymo kontekstuose.
0/4
2. Kas yra tarpkultüriökumas?
Suprasti tarpkultüriökumq kaip igüd>iu, pohürio ir kasdienés praktikos rinkini, kuris palaiko sq>.iningq sqveikq, bendravimq ir bendradarbiavimq ivairialypéje mokymosi ir darbo aplinkoje, kartu ugdydamas galios, normu ir nelygybés suvokimq.
0/4
3. Itrauktis, intersekcionalumas ir diskriminacija
Atpaiinti, kaip itrauktis ir atskirtis veikia individualiu, grupés ir struktüriniu lygmenimis, bei suprasti, kaip persidengianéios tapatybés ir galios santykiai gali tormuoti diskriminacijos patirtis Svietime ir visuomenéje.
0/4
4. Suprasti atskirti siekiant skatinti jtrauktj
Nustatyti, kaip skirtumai gali virsti nelygybe dél stereotipq, galiökumo, diskomforto ir socialinio atstumo, ir sukurti praktines strategijas, kaip pereiti nuo sqmoningumo prie kasdieniq veiksmu, skatinanéit! itraukti ir teisingumq.
0/4
5. Mokymasis iš visų kultūrų
Patirk tarpkultüriökumq kaip mokymosi iötekliu, atpahndamas, kuo skirtingos kultüros prisideda, kq jos turi bendro ir kaip tarpusavio mainai stiprina priklausymo jausmq, empatijq ir bendradarbiavimq kasdienése mokymosi aplinkose.
0/3
Digital Action Plan – Lithuanian

Tarpkultūriškumas atveria dialogą; antirasistinis požiūris keičia sąlygas taip, kad dialogas būtų teisingas.

 

KOKIAS SĄVOKAS TURĖTUMĖTE ŽINOTI KAIP PEDAGOGAS?

Tarpkultūriškumas skatina pagarbų dialogą tarp skirtingų kultūrų žmonių. Norint suprasti nesąžiningą elgesį, taip pat svarbu pažvelgti į tai, kaip taisyklės, institucijos ir bendros normos gali būti palankios vienoms grupėms, palyginti su kitomis. Antirasistinis požiūris grindžiamas tarpkultūriškumu, padėdamas mums suprasti, kaip valdžia ir sistemos veikia tai, kas yra įtrauktas, vertinamas ir kam suteikiamos galimybės.

Rasizmas apima idėjas, elgesį ir sistemas, kurios nesąžiningai elgiasi su žmonėmis dėl rasės, odos spalvos, etninės kilmės ar kultūros. Jis gali pasireikšti kasdieniuose veiksmuose ir kalboje, bet taip pat ir taisyklėse bei praktikoje, kurios nuolat naudingos vienoms grupėms, o kitoms – nepalankios, net ir be aiškaus ketinimo.

Platesniu mastu tai vadinama struktūriniu rasizmu. Tai reiškia, kad nelygybė yra integruota į tokias sistemas kaip švietimas, darbas, būstas ar sveikatos apsauga. Pavyzdžiui, įdarbinimo procesai ar neformalūs tinklai gali palengvinti dominuojančioms grupėms prieigą prie galimybių.

Struktūrinį rasizmą sustiprina kultūrinės hierarchijos, kai kurios kultūros nustato standartus, kas laikoma priimtina ar profesionalia. Tai matyti, kai tam tikros kalbos ar akcentai vertinami labiau nei kiti. Dėl to kultūros neturi vienodos įtakos pripažinimui, ištekliams ar galimybėms.

Antirasistinis požiūris reiškia aktyvius veiksmus, kuriais siekiama užginčyti šiuos modelius. Nepakanka išvengti diskriminacijos; reikia imtis veiksmų, kad būtų pakeistos nesąžiningos struktūros, praktika ir normos.

Taip pat svarbu suprasti, kad rasė yra socialinė, o ne biologinė sąvoka. Nors žmonės yra beveik genetiškai identiški, idėjos apie rasę formuoja tai, kaip su žmonėmis elgiamasi ir kaip jiems suteikiamos galimybės. Kadangi šios idėjos turi realų poveikį, rasizmo problemą reikia spręsti švietimo, institucijų ir kasdienės praktikos priemonėmis.

Galiausiai, rasizmas yra pasaulinė problema , daranti įtaką švietimui, darbui ir visuomenei daugelyje šalių. Kurti teisingą ir įtraukią aplinką yra bendra atsakomybė.

 

KAIP GALITE TAI PAAIŠKINTI STUDENTAMS?

Žmonės kilę iš skirtingų sluoksnių, todėl svarbu išmokti gerbti šiuos skirtumus ir juos įveikti. Tačiau teisingumas susijęs ne tik su tuo, kaip elgiasi individai; jis susijęs ir su tuo, kaip yra organizuotos mokyklos, darbo vietos ir taisyklės. Kartais sistemos palengvina tam tikrų grupių sėkmę, o kitos susiduria su didesnėmis kliūtimis, net jei niekas to neketina. Štai kaip šiandien gali atrodyti rasizmas. Būti antirasistu reiškia pastebėti šiuos neteisingus modelius ir būti pasirengusiam juos keisti. Taip pat naudinga žinoti, kad rasė nėra biologinis faktas, o socialinė idėja, kuri vis dar daro įtaką tam, kaip su žmonėmis elgiamasi. Sąžiningų erdvių kūrimas yra tai, už ką esame visi kartu atsakingi.

 

VEIKSMŲ ELEMENTAS Perėjimas nuo „ne rasistinio“ prie „aktyviai teisingo“: skatinkite mokinius vertinti teisingumą kaip kažką, kas reikalauja veiksmų: užduoti klausimus, ginčyti nesąžiningas prielaidas, palaikyti bendraamžius ir netylėti, kai įvyksta atskirtis.